Istanbul E-pass apima Hagia Sophia bilietus su profesionalaus anglakalbio gido vedama ekskursija. Daugiau informacijos rasite skiltyje „Darbo laikas ir susitikimo vieta“.
Hagia Sophia of Istanbul
Įsivaizduokite pastatą, stovintį toje pačioje vietoje jau 1500 metų – svarbiausią šventyklą dviem religijoms. Tai buvo stačiatikių krikščionybės centras ir pirmoji mečetė Stambule. Ji buvo pastatyta vos per 5 metus. 800 metų jos kupolas buvo didžiausias kupolas pasaulyje – 55,60 m aukščio ir 31,87 m skersmens. Šalia viena kitos pavaizduoti skirtingų religijų simboliai. Čia buvo karūnuojami Romos imperatoriai. Tai buvo sultono ir jo žmonių susitikimų vieta. Tai garsioji Hagia Sophia of Istanbul.
Kada atidaroma Hagia Sophia?
Ji atidaryta kasdien nuo 09:00 iki 19:00.
Ar už apsilankymą Hagia Sophia reikia mokėti?
Įėjimo bilietas įskaičiuotas į ekskursijos su gidu kainą.
Kur yra Hagia Sophia?
Ji yra senamiesčio širdyje ir lengvai pasiekiama viešuoju transportu.
Iš senamiesčio viešbučių; važiuokite T1 tramvajumi iki Sultanahmet tramvajaus stotelės. Iš ten nueisite per 5 minutes.
Iš viešbučių Taksim rajone; važiuokite funikulieriumi (F1 linija) nuo Taksim aikštės iki Kabatas. Iš ten sėskite į T1 tramvajų ir važiuokite iki Sultanahmet tramvajaus stotelės. Nuo tramvajaus stotelės iki jos nueisite per 2–3 minutes.
Iš Sultanahmet viešbučių; daugelis viešbučių Sultanahmet rajone yra pasiekiami pėsčiomis.
Kiek laiko užtrunka apsilankymas Hagia Sophia ir kada geriausia ten vykti?
Savarankiškai ją galite apžiūrėti per 15–20 minučių. Ekskursijos su gidu, vykstančios iš lauko, trunka apie 30 minučių. Šiame pastate gausu smulkių detalių. Kadangi šiuo metu jis veikia kaip mečetė, reikėtų atsižvelgti į maldos laiką. Ankstyvas rytas būtų puikus metas apsilankyti.
Hagia Sophia istorija
Daugelis keliautojų garsiąją Mėlynąją mečetę painioja su Hagia Sophia. Šie trys pastatai, įskaitant Topkapi rūmus – vieną lankomiausių Stambulo vietų, – įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Jie stovi vienas priešais kitą, o svarbiausias jų skirtumas – minaretų skaičius. Minaretas – tai bokštas prie mečetės. Seniau, dar prieš atsirandant mikrofonams, iš šio bokšto būdavo kviečiama melstis. Mėlynoji mečetė turi 6 minaretus, o Hagia Sophia – 4. Be minaretų skaičiaus, skiriasi ir jų istorija. Mėlynoji mečetė yra osmanų statinys, o Hagia Sophia – senesnis romėnų statinys. Juos skiria maždaug 1100 metų.
Kaip Hagia Sophia iš bažnyčios tapo mečete?
Pastačius pastatą, jis veikė kaip bažnyčia iki Osmanų imperijos laikų. 1453 m. Osmanų imperija užkariavo Stambulo miestą. Sultonas Mehmedas Užkariautojas įsakė paversti Hagia Sophia mečete. Sultono įsakymu pastato viduje esančių mozaikų veidai buvo uždengti, pastatyti minaretai ir įrengtas naujas mihrabas (niša, rodanti Mekos kryptį). Iki respublikos laikotarpio pastatas veikė kaip mečetė. 1935 m. parlamento įsakymu ši istorinė mečetė buvo paversta muziejumi.
Pastatui tapus muziejumi, mozaikų veidai vėl buvo atidengti. Šiandien lankytojai vis dar gali matyti šalia vienas kito dviejų religijų simbolius, todėl ši vieta puikiai padeda suprasti toleranciją ir bendrystę.
Kokie pokyčiai įvyko 2020 m., kai Hagia Sophia vėl atvėrė duris kaip mečetė?
Šiandien Hagia Sophia veikia kaip mečetė, todėl per maldos laiką lankymo tvarka gali keistis.
Koks aprangos kodas taikomas lankantis Hagia Sophia?
Lankantis Hagia Sophia svarbu laikytis tradicinio aprangos kodo, taikomo visose Turkijos mečetėse. Moterys privalo prisidengti plaukus ir vilkėti ilgus sijonus arba laisvas kelnes, o vyrai turėtų pasirūpinti, kad jų šortai siektų žemiau kelių. Be to, prieš įeidami į maldos erdvę visi lankytojai turi nusiauti batus.
Kai pastatas veikė kaip muziejus, jame melstis nebuvo leidžiama. Tačiau jam vėl tapus mečete, nustatytu laiku melstis galima laisvai. Nesvarbu, ar lankotės kaip turistas, ar norėdami pasimelsti – naujoji Hagia Sophia paskirtis sukūrė erdvę, kurioje tiek tikintieji, tiek lankytojai gali įvertinti jos gilią religinę ir istorinę reikšmę.
Kas yra Hagia Sophia viduje?
Hagia Sophia viduje lankytojai gali pamatyti didingą kupolą, marmurines kolonas, islamo kaligrafiją ir išlikusias Bizantijos mozaikas. Ekskursija su gidu padeda geriau suprasti šias detales ir pastato Bizantijos bei Osmanų imperijų istoriją.
Kokiu architektūros stiliumi garsėja Hagia Sophia?
Hagia Sophia yra puikus Bizantijos architektūros pavyzdys. Žymiausias jos bruožas – didžiulis statinį dominuojantis kupolas. Šiam stiliui būdingi:
-
Centriniai kupolai: Inovatyvus Hagia Sophia centrinio kupolo, tarsi plūduriuojančio virš pagrindinės navos, dizainas savo laikais buvo didelis architektūros pasiekimas. Jis padarė įtaką vėlesnių Osmanų mečečių, įskaitant Mėlynąją mečetę, projektavimui.
-
Pendentifai: Šios trikampės konstrukcijos leido didelį kupolą įrengti ant stačiakampio pagrindo – tai buvo svarbi naujovė, apibrėžusi Bizantijos architektūrą.
-
Šviesos panaudojimas: Architektai meistriškai įrengė langus kupolo apačioje, sukurdami įspūdį, kad kupolas kybo danguje. Toks šviesos panaudojimas dieviškumo įspūdžiui sukurti tapo Bizantijos religinių pastatų skiriamuoju bruožu.
-
Mozaikos ir marmuras: Sudėtingos mozaikos ir sodrių spalvų marmurinės sienos atspindi Bizantijos imperijos prabangą bei simboliką, daugiausia perteikiančią religines temas ir ikonografiją.
Šis architektūros stilius padarė didelę įtaką Osmanų architektams, kurie vėliau pastatą pavertė mečete, taip sujungdami bizantinius ir islamo elementus.
Kodėl Hagia Sophia svarbi ir krikščionims, ir musulmonams?
Hagia Sophia yra itin reikšminga ir krikščionims, ir musulmonams dėl savo vaidmens abiejų tikėjimų istorijoje. Krikščionims ji buvo didžiausia pasaulyje katedra beveik 1000 metų ir tarnavo kaip Rytų Ortodoksų Bažnyčios centras. Joje vyko svarbios religinės ceremonijos, įskaitant Bizantijos imperatorių karūnacijas, o Kristaus ir Mergelės Marijos mozaikos yra gerbiami krikščionių tikėjimo simboliai.
Musulmonams Hagia Sophia po 1453 m. įvykusio Konstantinopolio užkariavimo sultono Mehmedo II buvo paversta mečete ir tapo islamo triumfo prieš Bizantijos imperiją simboliu. Pastatas tapo pavyzdžiu būsimai Osmanų mečečių architektūrai ir įkvėpė daugelį garsiausių Stambulo mečečių, pavyzdžiui, Suleymaniye ir Mėlynąją mečetę. Islamo kaligrafijos, mihrabo ir minaretų įrengimas atspindėjo naująją islamo tapatybę.
Hagia Sophia simbolizuoja dviejų didžiųjų pasaulio religijų susikirtimą ir yra galingas krikščioniškojo bei islamo kultūros paveldo simbolis. Jos tolesnis naudojimas ir išsaugojimas atspindi jos, kaip tilto tarp praeities ir dabarties, Rytų ir Vakarų bei dviejų didžiųjų pasaulio religinių tradicijų, vaidmenį.