Hagia Sophia ekskursija su gidu ir bilietu

E-pass „Istanbul“ apima Šv. Sofijos muziejaus bilietus su profesionalia gidu, kalbančiu angliškai, ekskursija. Dėl išsamesnės informacijos patikrinkite skyrių „Hours & Meeting“.

Stambulo Šv. Sofija

Įsivaizduokite pastatą, stovintį toje pačioje vietoje 1500 metų, pirmąjį pagal svarbą dviejų religijų šventyklą. Ortodoksų krikščionybės būstinė ir pirmoji mečetė Stambule. Jis buvo pastatytas per vos 5 metus. Jo kupolas didžiausias kupolas žemėje, kurio aukštis 55,60, o skersmuo 31,87, 800 metų. Religijų atvaizdai greta. Romos imperatorių karūnavimo vieta. Tai buvo sultono ir jo žmonių susitikimų vieta. Tai garsi Stambulo Šv. Sofija.

Kiek laiko Šv. Sofija dirba ir kada ji atsidaro?

Ji atvira kiekvieną dieną nuo 09:00 iki 19:00.

Ar Šv. Sofijoje reikia mokėti įėjimo mokestį?

Įėjimo bilietas įskaičiuotas į ekskursiją su gidu.

Kur yra Stambulo Šv. Sofija?

Ji yra miesto senamiesčio širdyje ir lengvai pasiekiama viešuoju transportu.

Iš senamiesčio viešbučių; važiuokite tramvajumi T1 iki Sultanahmet tramvajų stoties. Nuo ten reikia nueiti 5 minutes pėsčiomis.

Iš Taksimo viešbučių; nuo Taksimo aikštės važiuokite funikulieriumi (F1 linija) iki Kabatas. Iš ten važiuokite tramvajumi T1 iki Sultanahmet tramvajų stoties. nuo tramvajų stoties nueiti iki ten užtrunka 2–3 minutes.

Iš Sultanahmet viešbučių; daugelį viešbučių Sultanahmet rajone galima pasiekti pėsčiomis.

Kiek laiko trunka aplankyti Šv. Sofiją ir koks yra geriausias laikas?

Patys galite apsilankyti per 15–20 minučių. Ekskursijos su gidu trunka apie 30 minučių išvykstant iš išorės. Šiame pastate gausu smulkmenų. Kadangi dabar pastatas veikia kaip mečetė, reikėtų atsižvelgti į maldos laikus. Ankstyvas rytas būtų puikus laikas apsilankyti.

Šv. Sofijos istorija

Dauguma keliautojų garsųjį Mėlynąjį mečetę sujungia su Šv. Sofija. Įskaitant Topkapi rūmus – vieną iš labiausiai lankomų vietų Stambule – šie trys pastatai yra įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Kadangi jie stovi vienas priešais kitą, didžiausias šių pastatų skirtumas yra minaretų skaičius. Minaretas – tai bokštas, esantis mečetės šone. Jo pagrindinė paskirtis – ankstesniais laikais, prieš mikrofono sistemą, skelbti maldos kvietimą. Mėlynojoje mečetėje yra 6 minaretai. Šv. Sofijoje – 4 minaretai. Be minaretų skaičiaus, dar vienas skirtumas – istorija. Mėlynoji mečetė – osmanų statinys, o Šv. Sofija yra senesnė ir romėnų statinys; skirtumas tarp jų yra maždaug 1100 metų.

Kaip Šv. Sofija pasikeitė nuo bažnyčios iki mečetės?

Pastatui jis pradėjus veikti, jis kaip bažnyčia funkcionavo iki Osmanų epochos. Osmanų imperija 1453 m. užkariavo Stambulo miestą. Sultonas Mehmedas Užkariautojas davė nurodymą, kad Šv. Sofija būtų paversta mečete. Vykdant sultono įsakymą, mozaikų veidai pastato viduje buvo uždengti, buvo pridėti minaretai ir įrengtas naujas mihrabas (niša, nurodanti Mekos kryptį). Iki Respublikos laikotarpio pastatas tarnavo kaip mečetė. 1935 m. ši istorinė mečetė buvo parlamentų sprendimu paversta muziejumi.

Kai tik ji tapo muziejumi, mozaikų veidai dar kartą buvo atidengti. Šiandien lankytojai vis dar gali matyti dviejų religijų simbolius greta, todėl tai yra puiki vieta suprasti toleranciją ir bendrystę.

Kas pasikeitė 2020 m., kai Šv. Sofija vėl atsidarė kaip mečetė?

Šiandien Šv. Sofija veikia kaip mečetė, todėl prieiga maldos metu gali keistis.

Kokia aprangos taisyklė taikoma lankantis Šv. Sofijoje?

Lankantis Šv. Sofijoje būtina laikytis tradicinio aprangos kodo, taikomo visose Turkijos mečetėse. Moterims privaloma prisidengti plaukus ir dėvėti ilgas sijonas arba laisvas kelnes, kad būtų laikomasi kuklumo, o vyrams reikėtų pasirūpinti, kad šortai siektų žemiau kelio. Be to, visi lankytojai prieš įeidami į maldos zoną turi nusiavėti batus.

Per muziejaus laikotarpį pastate maldos nebuvo leidžiamos. Tačiau kadangi ji vėl atnaujino mečetės vaidmenį, maldos dabar gali būti atliekamos laisvai nustatytu laiku. Nesvarbu, ar lankotės kaip turistas, ar norite melstis, Šv. Sofijos nauja funkcija sukūrė erdvę, kurioje ir besimeldžiantys, ir lankytojai gali įvertinti jos giluminę religinę ir istorinę reikšmę.

Kas yra Šv. Sofijos viduje?

Šv. Sofijos viduje lankytojai gali pamatyti didįjį kupolą, marmurines kolonas, islamo kaligrafiją ir bizantiškų mozaikų pėdsakus. Ekskursija su gidu padeda paaiškinti šias detales ir pastato bizantišką bei osmanų istoriją.

Kokiu architektūriniu stiliumi garsėja Šv. Sofija?

Šv. Sofija – išskirtinis Bizantijos architektūros pavyzdys, o jos garsiausias bruožas – masyvus kupolas, dominuojantis visoje struktūroje. Šiam stiliui būdinga tai, kad naudojama:

• Centriniai kupolai: Inovatyvus Šv. Sofijos centrinio kupolo dizainas, kuris, atrodo, „plūduriuoja“ virš navos, buvo didelis architektūrinis laimėjimas tuo metu. Jis įtakojo vėlesnių osmanų mečečių, įskaitant Mėlynąją mečetę, dizainą.
• Pendentyvai: Šios trikampės konstrukcijos leido didelį kupolą pastatyti ant stačiakampio pagrindo – tai esminė naujovė, apibrėžusi Bizantijos architektūrą.
• Šviesos panaudojimas: Architektai meistriškai įkomponavo langus kupolo papėdėje, taip sukuria iliuziją, kad kupolas yra pakabintas iš dangaus. Šis šviesos panaudojimas, siekiant sukurti dieviškumo pojūtį, tapo bizantiškų religinių pastatų bruožu.
• Mozaikos ir marmuras: Sudėtingos mozaikos ir sodriomis spalvomis išmargintos marmuro sienos atspindi Bizantijos imperijos prabangą ir simboliką, akcentuojant religines temas bei ikonografiją.

Šis architektūrinis stilius labai paveikė osmanų architektus, kurie vėliau pavertė jį mečete, todėl atsirado unikalus Bizantijos ir islamo elementų derinys.

Kodėl Šv. Sofija svarbi ir krikščionims, ir musulmonams?

Šv. Sofija turi didelę reikšmę tiek krikščionims, tiek musulmonams dėl savo vaidmens abiejų tikėjimų religijos istorijoje. Krikščionims tai buvo didžiausia pasaulyje katedra beveik 1 000 metų ir tarnavo kaip Rytų Ortodoksų Bažnyčios centras. Tai buvo svarbių religinių ceremonijų vieta, įskaitant Bizantijos imperatorių karūnacijas, o mozaikos su Kristumi ir mergele Marija laikomos gerbiami krikščionių tikėjimo simboliai.

Musulmonams po Konstantinopolio užkariavimo 1453 m. Šv. Sofija buvo paversta mečete sultono Mehmedo II nurodymu, taip simbolizuojant islamo pergalę prieš Bizantijos imperiją. Pastatas tapo pavyzdžiu būsimos osmanų mečečių architektūrai, įkvėpęs daugiausiai garsiausių Stambulo mečečių, tokių kaip Suleimanijos ir Mėlynoji mečetė. Pridėta islamo kaligrafija, mihrabas ir minaretai atspindėjo jos naują islamo tapatybę.

Šv. Sofija yra dviejų didžiųjų pasaulio religijų sankirta ir stiprus tiek krikščionių, tiek islamo kultūros paveldo simbolis. Jos nuolatinis naudojimas ir išsaugojimas atspindi jos kaip tilto tarp praeities ir dabarties, Rytų ir Vakarų, taip pat dviejų iš didžiųjų pasaulio religinių tradicijų vaidmenį.