Hagia Sophia ekskursija su bilietu

„Istanbul E-pass“ apima „Hagia Sophia“ ekskursiją su bilietu ir angliškai kalbančiu profesionaliu gidu. Dėl išsamesnės informacijos žiūrėkite „Hours & Meeting“.

Hagos Sofija Stambule

Įsivaizduokite pastatą, stovintį toje pačioje vietoje 1500 metų – pirmąją šventovę dviem religijoms. Rytų krikščionybės (stačiatikybės) būstinė ir pirmoji mečetė Stambule. Jis buvo pastatytas per vos 5 metus. Jo kupolas buvo didžiausias kupolas pasaulyje: aukštis 55,60, o skersmuo 31,87 – jau 800 metų. Religijų atvaizdai šalia vienas kito. Romos imperatorių karūnavimo vieta. Tai buvo sultono ir jo žmonių susitikimų vieta. Tai garsioji Hagia Sophia Stambule.

Kiek laiko veikia Hagia Sophia?

Atidaryta kasdien nuo 09:00 iki 19:00.

Ar yra įėjimo mokestis į Hagia Sophia mečetę?

Į ekskursiją su gidu įtrauktas įėjimo bilietas.

Kur yra Hagia Sophia?

Ji yra pačioje senamiesčio širdyje ir lengvai pasiekiama viešuoju transportu.

Iš senamiesčio viešbučių; važiuokite T1 tramvajumi iki Sultanahmet tramvajaus stotelės. Tada nueisite pėsčiomis per 5 minutes.

Iš Taksimo viešbučių; iš Taksimo aikštės važiuokite funikulieriumi (F1 linija) iki Kabatas. Tada iš ten važiuokite T1 tramvajumi iki Sultanahmet tramvajaus stotelės. Nuo stotelės iki vietos nueisite per 2–3 minutes.

Iš Sultanahmet viešbučių; iki daugumos viešbučių Sultanahmet rajone galima nueiti pėsčiomis.

Kiek laiko trunka aplankyti Hagia Sophia ir koks yra geriausias laikas?

Jas galite aplankyti savarankiškai per 15–20 minučių. Ekskursijos su gidu trunka maždaug 30 minučių nuo išorės. Šiame pastate yra daug smulkmenų. Kadangi dabar jis veikia kaip mečetė, reikėtų atsižvelgti į maldų laikus. Ankstyvas rytas būtų puikus metas apsilankyti.

Hagia Sophia istorija

Dauguma keliautojų garsųjį Mėlynąją mečetę painioja su Hagia Sophia. Įskaitant Topkapi rūmus – vieną iš labiausiai lankomų objektų Stambule – šie trys pastatai yra UNESCO paveldo sąraše. Jie vienas priešais kitą, o svarbiausias skirtumas tarp šių pastatų yra minaretų skaičius. Minaretas – tai bokštas, esantis mečetės šone. Pagrindinis šio bokšto tikslas senais laikais buvo kviesti melstis dar prieš mikrofonų sistemą. Mėlynoji mečetė turi 6 minaretus. Hagia Sophia turi 4 minaretus. Be minaretų skaičiaus, dar vienas skirtumas – istorija. Mėlynoji mečetė yra osmanų statinys, o Hagia Sophia yra senesnė ir romėnų (bizantinė) – skirtumas tarp jų siekia apie 1100 metų.

Kaip Hagia Sophia gavo savo pavadinimą?

Pastatas žinomas įvairiais pavadinimais, priklausomai nuo regiono ir kalbos. Turkų kalboje jis vadinamas Ayasofya, o angliškai dažnai neteisingai vadinamas St. Sophia. Tai kelia sumaištį, nes daugelis mano, kad pavadinimas kilęs iš šventosios Sofijos vardo. Tačiau originalus pavadinimas, Hagia Sophia, kilęs iš senovės graikų kalbos ir reiškia „Dieviškoji išmintis“. Šis pavadinimas atspindi pastato pašventimą Jėzui Kristui – Jo dievišką išmintį, o ne konkrečios šventosios pagerbimą.

Prieš tai, kai pastatas buvo žinomas kaip Hagia Sophia, jo originalus pavadinimas buvo Megalo Ecclesia, kas verčiama kaip „Didžioji bažnyčia“ arba „Mega bažnyčia“. Šis titulas atspindėjo jo statusą kaip centrinės stačiatikių krikščionybės bažnyčios. Pastato viduje lankytojai vis dar gali žavėtis sudėtingomis mozaikomis, iš kurių viena vaizduoja Justinianą i, pristatantį bažnyčios modelį, ir Konstantiną Didįjį, dovanojantį miesto modelį Jėzui ir Mergelei Marijai – romėnų laikais tai buvo tradicija imperatoriams, kurie užsakydavo grandiozinius statinius.

Osmanų epochoje Hagia Sophia taip pat turi nuostabią kaligrafiją, ypač šventus islamo vardus, kurie puošė pastatą daugiau nei 150 metų. Šis krikščioniškų mozaikų ir islamiškos kaligrafijos derinys pabrėžia pastato perėjimą tarp dviejų didžiųjų religijų ir kultūrų.

Ar vikingas paliko savo pėdsaką Hagia Sophia?

Įdomus istorijos fragmentas – tai vikingų grafiti, rasti Hagia Sophia. XI a. vikingų karys, vardu Haldvanas, įraižė savo vardą vienoje iš pastato antro aukšto galerijų. Šis senovinis grafiti iki šiol matomas, suteikdamas galimybę pažvelgti į įvairius lankytojus, per šimtmečius ėjusius pro Hagia Sophia. Haldvano pėdsakas primena skandinavų (šiauriečių) buvimą Bizantijos Konstantinopolyje, kur jie dažnai tarnavo samdiniais Varangų gvardijoje, saugojusioje Bizantijos imperatorius.

Kiek Hagia Sophias buvo pastatyta per visą istoriją?

Per visą istoriją buvo 3 Hagia Sophia pastatai. Konstantinas Didysis davė įsakymą dėl pirmosios bažnyčios IV a. po Kr., iškart po to, kai paskelbė Istanbulą (Stambulą) Romos imperijos sostine. Jis norėjo parodyti naujos religijos šlovę, todėl pirmoji bažnyčia buvo reikšmingas statinys. Tačiau kadangi bažnyčia buvo pastatyta iš medžio, ji buvo sunaikinta gaisro metu.

Kai pirmoji bažnyčia buvo sunaikinta, Teodosijus II įsakė pastatyti antrąją bažnyčią. Statybos prasidėjo V a., tačiau ši bažnyčia buvo nugriauta VI a. per Nika riaušes.

Galutinis statinys pradėtas statyti 532 metais ir užbaigtas 537 metais. Per trumpą 5 metų statybų laikotarpį pastatas pradėjo veikti kaip bažnyčia. Kai kurie įrašai sako, kad jam užbaigti per tokį trumpą laiką dirbo 10 000 žmonių. Architektai buvo isidorus iš Miletos ir Anthemius iš Tralles – abu iš Vakarų Turkijos pusės.

Kaip Hagia Sophia perėjo nuo bažnyčios prie mečetės?

Po statybų pastatas veikė kaip bažnyčia iki Osmanų epochos. Osmanų imperija 1453 m. užkariavo Stambulo miestą. Užkariautojas sultonas Mehmedas II davė įsakymą, kad Hagia Sophia būtų paversta mečete. Vykdant sultono įsakymą, pastato viduje mozaikų veidai buvo uždengti, pastatyti minaretai, o vietoj to įrengtas naujas Mihrabas (niša, rodanti Mekkos kryptį). Iki Respublikos laikotarpio pastatas tarnavo kaip mečetė. 1935 m. ši istorinė mečetė parlamento nutarimu buvo paversta muziejumi.

Kai ji tapo muziejumi, mozaikų veidai vėl buvo atidengti. Šiandien lankytojai vis dar gali matyti dviejų religijų simbolius šalia vienas kito, todėl tai puiki vieta suprasti toleranciją ir bendrystę.

2020 m. kas pasikeitė, kai Hagia Sophia buvo atidaryta kaip mečetė?

2020 m. Hagia Sophia buvo atliktas reikšmingas pertvarkymas: prezidento dekretu oficialiai grąžinta iš muziejaus į veikiančią mečetę. Tai buvo trečias kartas per ilgą Hagia Sophia istoriją, kai ji buvo naudojama kaip maldos vieta – po 85 metų tarnavimo muziejumi, ji grįžo prie savo islamiškų šaknų. Kaip ir visose Turkijos mečetėse, lankytojai dabar gali įeiti į pastatą tarp rytinių ir naktinių maldų. Sprendimas sulaukė tiek vidaus, tiek tarptautinių reakcijų, nes Hagia Sophia turi didelę kultūrinę ir religinę reikšmę tiek krikščionims, tiek musulmonams.

Kokia aprangos taisyklė lankantis Hagia Sophia?

Lankantis Hagia Sophia, būtina laikytis tradicinio aprangos kodo, taikomo visose Turkijos mečetėse. Moterims reikalaujama prisidengti plaukus ir dėvėti ilgas sijonas arba laisvas kelnes, kad būtų išlaikytas kuklumas, o vyrams reikėtų pasirūpinti, kad šortai būtų žemiau kelio. Be to, visi lankytojai prieš įeidami į maldos zoną turi nusiauti batus.

Per muziejaus laikotarpį maldos pastate nebuvo leidžiamos. Tačiau kadangi pastatas vėl atlieka mečetės funkciją, maldos dabar gali būti atliekamos laisvai nustatytu laiku. Nesvarbu, ar lankotės kaip turistas, ar atėję melstis, Hagia Sophia nauja paskirtis sukūrė erdvę, kurioje ir besimeldžiantys, ir lankytojai gali įvertinti jos giluminę religinę bei istorinę reikšmę.

Kokia Hagia Sophia buvo prieš tapdama mečete?

Prieš Hagia Sophia tapdama mečete, ji buvo krikščionių katedra, vadinama Hagia Sophia bažnyčia, kuri graikų kalba reiškia „Šventoji išmintis“. Pastatą užsakė Bizantijos imperatorius Justinian i, o baigė 537 m. po Kr. beveik 1000 metų tai buvo didžiausia pasaulyje katedra ir tarnavo kaip Rytų stačiatikių krikščionybės centras, vaidinęs svarbų vaidmenį Bizantijos imperijos religiniame ir politiniame gyvenime. Pastatas garsėjo masyviu kupolu ir novatorišku architektūriniu sprendimu, simbolizuojančiu imperijos turtus ir galią.

1453 m., kai Osmanų imperija užkariavo Konstantinopolį (dabar – Stambulas), sultonas Mehmedas II katedrą pavertė mečete. Šio perėjimo metu buvo pridėta islamiškų elementų, tokių kaip minaretai, mihrabas (maldos niša) ir kaligrafijos skydai, o dalis krikščioniškų mozaikų buvo uždengtos arba pašalintos. Taip prasidėjo ilga Hagia Sophia istorija kaip mečetės, kuri tęsėsi iki 1935 m., kai ji tapo muziejumi.

Kuo skiriasi Hagia Sophia, Aya Sophia ir Saint Sophia?

Nors pavadinimai Hagia Sophia, Aya Sophia ir Saint Sophia dažnai vartojami pakaitomis, jie reiškia tą patį pastatą, tik skirtingame kalbiniame kontekste:

• Hagia Sophia: Tai graikiškas pavadinimas, kuris verčiamas kaip „Šventoji išmintis“. Tai dažniausiai tarptautiniu mastu naudojamas terminas, ypač istorinėse ir akademinėse diskusijose.
• Aya Sophia: Tai turkiška vardo versija, priimta po Osmanų užkariavimo Konstantinopolyje. Jis plačiai vartojamas Turkijoje ir tarp turkiškai kalbančių žmonių.
• Saint Sophia: Tai vertimas, naudojamas daugiausia Vakarų kalbose ir kontekstuose. Jis atspindi tą pačią reikšmę – „Šventoji išmintis“ – tačiau terminas „Saint“ angliškai kalbančiose šalyse yra dažnesnis.

Nepaisant šių pavadinimo variantų, visi jie reiškia tą patį ikonišką pastatą Stambule, garsėjantį turtinga istorija kaip krikščionių katedra, mečetė ir dabar – reikšmingas kultūrinis simbolis.

Kokia Hagia Sophia dabar – mečetė ar muziejus?

Nuo 2020 m. liepos Hagia Sophia vėl tapo mečete. Šis pasikeitimas buvo paskelbtas po Turkijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas jos kaip muziejaus statusas, galiojęs nuo 1935 m., pagal pasaulietinę vyriausybę, vadovaujamą Mustafa Kemal Ataturk. Sprendimas grąžinti pastatą į mečetės statusą sukėlė tiek vidaus, tiek tarptautines diskusijas dėl pastato kultūrinės ir istorinės reikšmės kelioms religijoms.

Nors šiandien ji veikia kaip mečetė, Hagia Sophia išlieka atvira visų tikėjimų lankytojams, kaip ir daugelis kitų mečečių Turkijoje. Tačiau buvo padaryti pakeitimai, pavyzdžiui, maldų metu uždengta dalis krikščionių ikonografijos. Nepaisant jos religinio vaidmens pasikeitimo, Hagia Sophia vis dar turi didžiulę vertę kaip istorinis paminklas, atspindintis tiek krikščionišką bizantinišką, tiek islamišką osmanišką praeitį.

Kas yra Hagia Sophia viduje?

Hagia Sophia viduje galite pamatyti įspūdingą krikščioniško ir islamiško meno bei architektūros derinį, atspindintį sudėtingą pastato istoriją. Pagrindiniai bruožai apima:

• Kupolas: Centrinis kupolas, vienas didžiausių pasaulyje, yra bizantinės architektūros šedevras: jis iškyla daugiau nei 55 metrus virš grindų. Jo didingumas ir aukštis lankytojams sukuria nuostabos jausmą.
• Krikščioniškos mozaikos: Nors daugelis mozaikų osmanų laikotarpiu buvo uždengtos arba pašalintos, kelios bizantinės mozaikos, vaizduojančios Jėzų Kristų, Mergelę Mariją ir įvairius šventuosius, buvo atidengtos ir restauruotos, suteikiant galimybę pažvelgti į pastato laiką kaip katedros.
• Islamiška kaligrafija: Dideli apskriti skydai su arabų kaligrafija interjere išsiskiria ypač ryškiai. Šiuose užrašuose yra Allah, Muhammad vardai ir pirmųjų keturių islamo kalifų vardai, pridėti tuo metu, kai pastatas veikė kaip mečetė.
• Mihrabas ir minbaras: Mihrabas (niša, rodanti Mekos kryptį) ir minbaras (pulpitas) buvo pridėti, kai Hagia Sophia buvo paversta mečete. Tai būtinos maldų musulmonams dalys.
• Marmurinės kolonos ir sienos: Hagia Sophia taip pat garsėja tuo, kad naudojamas spalvotas marmuras iš visos Bizantijos imperijos, prisidedantis prie bendro pastato didingumo.

Pastato interjeras atspindi unikalų architektūrinį ir kultūrinį derinį, simbolizuojantį tiek bizantines, tiek osmanų menines tradicijas.

Kokiam architektūros stiliui priskiriama Hagia Sophia?

Hagia Sophia yra žinomas bizantinės architektūros pavyzdys, o svarbiausias jos bruožas – masyvus kupolas, dominuojantis visame statinyje. Šiam stiliui būdinga:

• Centriniai kupolai: Inovatyvus Hagia Sophia centrinio kupolo sprendimas, kuris tarsi „plūduriuoja“ virš navos, tuo metu buvo didelis architektūrinis pasiekimas. Jis turėjo įtakos vėlesnių osmanų mečečių projektavimui, įskaitant Mėlynąją mečetę.
• Penetintai (skliautų trikampės atramos): Šios trikampės konstrukcijos leido didelį kupolą įrengti ant stačiakampio pagrindo – tai pagrindinė naujovė, apibrėžusi bizantų architektūrą.
• Šviesos panaudojimas: Architektai meistriškai įkomponavo langus kupolo pagrinde, taip sukurdami iliuziją, kad kupolas tarsi pakabintas iš dangaus. Šis šviesos naudojimas dieviškumo pojūčiui kurti tapo bizantinių religinių pastatų bruožu.
• Mozaikos ir marmuras: Sudėtingos mozaikos ir sodriai spalvotos marmuro sienos atspindi Bizantijos imperijos prabangą ir simboliką, daugiausia dėmesio skiriant religinėms temoms bei ikonografijai.

Šis architektūrinis stilius smarkiai paveikė osmanų architektus, kurie vėliau pastatą paverte mečete, todėl jis tapo unikaliu bizantiškų ir islamiškų elementų mišiniu.

Kodėl Hagia Sophia svarbi ir krikščionims, ir musulmonams?

Hagia Sophia turi didelę reikšmę tiek krikščionims, tiek musulmonams dėl savo vaidmens abiejų tikėjimų religijos istorijoje. Krikščionims tai beveik 1000 metų buvusi didžiausia pasaulyje katedra ir Rytų stačiatikių bažnyčios centras. Ji buvo svarbių religinių ceremonijų vieta, įskaitant Bizantijos imperatorių karūnacijas, o Kristaus ir Mergelės Marijos mozaikos laikomos gerbiami krikščionių tikėjimo simboliais.

Musulmonams, po Konstantinopolio užkariavimo 1453 m., Hagia Sophia sultono Mehmedo II buvo paversta mečete, simbolizuojančia islamo pergalę prieš Bizantijos imperiją. Pastatas tapo pavyzdžiu būsimos osmanų mečečių architektūros kūrimui, įkvėpęs daugelį garsiausių Stambulo mečečių, tokių kaip Suleymaniye ir Mėlynoji mečetė. Pridėta islamiška kaligrafija, mihrabas ir minaretai atspindėjo naują jos islamišką tapatybę.

Hagia Sophia yra dviejų didžiųjų pasaulio religijų sankirta ir galingas tiek krikščioniško, tiek islamiško kultūrinio paveldo simbolis. Jos tolesnis naudojimas ir išsaugojimas atspindi jos vaidmenį kaip tiltas tarp praeities ir dabarties, Rytų ir Vakarų, taip pat tarp dviejų didžiųjų pasaulio religinių tradicijų.