Hagi Sofia ekskursija su bilietu

Kiek laiko reikia aplankyti Hagia Sophia ir koks yra geriausias laikas?

Savarankiškai galite apsilankyti per 15–20 minučių. Gidinės ekskursijos trunka apie 30 minučių nuo įėjimo. Šiame pastate yra daug smulkių detalių. Kadangi šiuo metu jis veikia kaip mečetė, reikėtų atkreipti dėmesį į maldos laikus. Ankstyvas rytas būtų puikus metas apsilankyti.

Hagia Sophia istorija

Dauguma keliautojų garsų Mėlynąją mečetę painioja su Hagia Sophia. Įskaitant Topkapi rūmus, vieną iš labiausiai lankomų vietų Stambule, šie trys pastatai yra įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Kadangi jie stovi vienas priešais kitą, didžiausias šių pastatų skirtumas yra minaretų skaičius. Minaretas – tai bokštas, esantis mečetės šone. Jo pagrindinė paskirtis – senais laikais skelbti maldos kvietimą dar prieš mikrofonų sistemą. Mėlynoji mečetė turi 6 minaretus. Hagia Sophia – 4 minaretus. Be minaretų skaičiaus, dar vienas skirtumas – istorija. Mėlynoji mečetė yra osmanų statinys, o Hagia Sophia yra senesnė ir romėnų statyta; skirtumas tarp jų siekia apie 1100 metų.

Iš kur Hagia Sophia gavo savo pavadinimą?

Pastatas žinomas įvairiais pavadinimais, priklausomai nuo regiono ir kalbos. Turkų kalboje jis vadinamas Ayasofya, o angliškai dažnai klaidingai vadinamas St. Sophia. Tai sukelia painiavą, nes daugelis mano, kad pavadinimas kilęs iš šventosios, vardu Sofija. Tačiau originalus pavadinimas Hagia Sophia kilęs iš senovės graikų kalbos ir reiškia „dieviškoji išmintis“. Šis vardas atspindi pastato pašventimą Jėzui Kristui – ne konkrečiai šventajai, o Jo dieviškajai išminčiai.

Prieš tai, kai pastatas buvo vadinamas Hagia Sophia, originalus struktūros pavadinimas buvo Megalo Ecclesia, kas verčiama kaip „Didžioji Bažnyčia“ arba „Mega Bažnyčia“. Šis titulas atspindėjo jo statusą kaip ortodoksinio krikščionybės tikėjimo centrinės bažnyčios. Viduje lankytojai vis dar gali grožėtis sudėtingomis mozaikomis, iš kurių viena vaizduoja Justinianą i, pristatantį bažnyčios modelį, ir Konstantiną Didįjį, dovanojantį miesto modelį Jėzui ir Mergelei Marijai – romėnų laikų tradiciją imperatoriams, kurie užsakydavo grandiozinius statinius.

Iš osmanų laikų Hagia Sophia taip pat išsaugo nuostabų kaligrafijos meną – ypač šventus islamo vardus, kurie puošė pastatą daugiau nei 150 metų. Šis krikščioniškų mozaikų ir islamo kaligrafijos derinys parodo pastato perėjimą tarp dviejų didžiųjų religijų ir kultūrų.

Ar vikingas paliko savo pėdsaką Hagia Sophia?

Įdomus istorijos fragmentas slypi Hagia Sophia rastame vikingų grafičiuose. XI amžiuje vikingų karys, vardu Haldvanas, išraižė savo vardą vienoje iš pastato galerijų antrame aukšte. Šis senas grafitis matomas ir šiandien, suteikiantis galimybę pamatyti įvairius lankytojus, kurie per šimtmečius lankėsi Hagia Sophia. Haldvano pėdsakas primena skandinavų buvimą Bizantijos Konstantinopolyje, kur jie dažnai tarnavo samdiniais Varangų gvardijoje, saugant Bizantijos imperatorius.

Kiek Hagia Sophias buvo pastatyta per visą istoriją?

Per visą istoriją buvo 3 Hagia Sophias. Konstantinas Didysis davė įsakymą pirmąjai bažnyčiai IV amžiuje po Kr. – iškart po to, kai jis paskelbė Stambulą Romos imperijos sostine. Jis norėjo parodyti naujos religijos šlovę, todėl pirmoji bažnyčia buvo reikšmingas statinys. Tačiau kadangi bažnyčia buvo pastatyta iš medžio, ji sudegė per gaisrą.

Kai pirmoji bažnyčia buvo sunaikinta, Teodosijus II įsakė pastatyti antrąją. Statybos prasidėjo V amžiuje, tačiau ši bažnyčia buvo nugriauta VI amžiuje per Nikos riaušes.

Galutinis statinys pradėtas 532 metais ir užbaigtas 537 metais. Per trumpą 5 metų statybų laikotarpį pastatas ėmė veikti kaip bažnyčia. Kai kuriuose įrašuose teigiama, kad jai užbaigti per tiek trumpą laiką dirbo 10 000 žmonių. Architektai buvo isidorus of Miletos ir Anthemius of Tralles – abu iš vakarų Turkijos pusės.

Kaip Hagia Sophia perėjo iš bažnyčios į mečetę?

Po pastatymo pastatas veikė kaip bažnyčia iki Osmanų eros. Osmanų imperija 1453 m. užkariavo Stambulo miestą. Sultonas Mehmedas Užkariautojas davė įsakymą Hagia Sophia paversti mečete. Įgyvendinant sultono nurodymą, pastato viduje buvo uždengti mozaikų veidai, pridėti minaretai ir sumontuotas naujas Mihrabas (niša, rodanti Makkos kryptį). Iki Respublikos laikotarpio pastatas buvo mečetė. 1935 m. ši istorinė mečetė, parlamento sprendimu, buvo paversta muziejumi.

Kai pastatas tapo muziejumi, mozaikų veidai vėl buvo atidengti. Šiandien lankytojai vis dar gali matyti abiejų religijų simbolius greta, todėl čia puiki vieta suprasti toleranciją ir bendrystę.

Kokie pokyčiai įvyko 2020 m., kai Hagia Sophia buvo atidaryta kaip mečetė?

2020 m. Hagia Sophia patyrė reikšmingą transformaciją: prezidentiniu dekretu ji oficialiai buvo grąžinta iš muziejaus į veikiančią mečetę. Tai buvo trečias kartas per ilgą Hagia Sophia istoriją, kai ji buvo naudojama kaip maldos vieta – po 85 metų tarnavimo muziejumi ji vėl atsigręžė į savo islamo šaknis. Kaip ir visose mečetėse Turkijoje, dabar lankytojai gali įeiti į pastatą tarp rytinių ir naktinių maldų. Sprendimas sulaukė tiek vidaus, tiek tarptautinių reakcijų, nes Hagia Sophia turi didelę kultūrinę ir religinę reikšmę tiek krikščionims, tiek musulmonams.

Kokia aprangos taisyklė lankantis Hagia Sophia?

Lankantis Hagia Sophia, būtina laikytis tradicinio aprangos kodo, taikomo visose mečetėse Turkijoje. Moterims reikalaujama pridengti plaukus ir dėvėti ilgas sijonas arba laisvas kelnes, kad išlaikytų kuklumą, o vyrams reikia pasirūpinti, kad jų šortai siektų žemiau kelio. Be to, visi lankytojai prieš įeidami į maldos zoną turėtų nusiauti batus.

Muziejiniais metais maldos pastate nebuvo leidžiamos. Tačiau, kai ji vėl tapo mečete, dabar maldos gali būti atliekamos laisvai numatytu laiku. Nesvarbu, ar lankotės kaip turistas, ar norite melstis, Hagia Sophia nauja funkcija sukūrė erdvę, kurioje tiek tikintieji, tiek lankytojai gali įvertinti jos gilų religinį ir istorinį reikšmingumą.

Kokia buvo Hagia Sophia, prieš tapdama mečete?

Prieš tai, kai Hagia Sophia tapo mečete, tai buvo krikščionių katedra, vadinama Hagia Sophia bažnyčia, kuri graikų kalboje reiškia „Šventoji išmintis“. Pastatą užsakė Bizantijos imperatorius Justinian i ir jis buvo užbaigtas 537 m. po Kr. Tai buvo didžiausia pasaulyje katedra beveik 1000 metų ir tarnavo kaip Rytų ortodoksų krikščionybės centras, turėjęs gyvybiškai svarbų vaidmenį religiniame ir politiniame gyvenime Bizantijos imperijoje. Pastatas buvo žinomas dėl savo milžiniško kupolo ir novatoriško architektūrinio sprendimo, simbolizuojančio imperijos turtą ir galią.

1453 m., kai Osmanų imperija užkariavo Konstantinopolį (dabar Stambulas), sultonas Mehmedas ii katedrą pavertė mečete. Šio perėjimo metu buvo pridėta islamo bruožų, tokių kaip minaretai, mihrabas (maldos niša) ir kaligrafinės plokštės, o kai kurios krikščioniškos mozaikos buvo uždengtos arba pašalintos. Taip prasidėjo ilga Hagia Sophia istorija kaip mečetės, kuri tęsėsi iki 1935 m., kai ji tapo muziejumi.

Kuo skiriasi Hagia Sophia, Aya Sophia ir Saint Sophia?

Nors pavadinimai Hagia Sophia, Aya Sophia ir Saint Sophia dažnai vartojami kaip sinonimai, jie nurodo tą patį pastatą, tačiau skirtinguose kalbiniuose kontekstuose:

• Hagia Sophia: Tai graikiškas pavadinimas, kuris reiškia „Šventoji išmintis“. Tai dažniausiai tarptautiniu mastu vartojamas terminas, ypač kalbant apie istoriją ir akademinius kontekstus.
• Aya Sophia: Tai turkiška vardo versija, priimta po osmanų užkariavimo Konstantinopolyje. Ji plačiai naudojama Turkijoje ir tarp turkų kalbos kalbančiųjų.
• Saint Sophia: Tai vertimas, daugiausia naudojamas vakarietiškose kalbose ir kontekstuose. Jis atspindi tą pačią reikšmę – „Šventoji išmintis“ – tačiau žodis „Saint“ dažnesnis anglakalbėse šalyse.

Nepaisant šių pavadinimo variantų, visi jie reiškia tą patį ikoniniu laikomą pastatą Stambule, garsėjantį turtinga istorija kaip krikščionių katedra, mečetė ir dabar – reikšmingu kultūriniu simboliu.

Kuo dabar yra Hagia Sophia – mečetė ar muziejus?

Nuo 2020 m. liepos Hagia Sophia vėl tapo mečete. Šis pokytis buvo paskelbtas po Turkijos teismo sprendimo, kuriuo buvo panaikintas jos statusas kaip muziejaus – toks statusas galiojo nuo 1935 m. pagal pasaulietinę valdžią, vadovaujamą Mustafa Kemal Ataturk. Sprendimas grąžinti pastatą į mečetės statusą sukėlė ir vidaus, ir tarptautines diskusijas dėl pastato kultūrinės ir istorinės reikšmės kelioms religijoms.

Nors šiandien ji veikia kaip mečetė, Hagia Sophia išlieka atvira visų tikėjimų lankytojams, kaip ir daugelis kitų mečečių Turkijoje. Tačiau buvo padaryta pokyčių, pavyzdžiui, maldų metu uždengiama dalis krikščioniškos ikonografijos. Nepaisant religinio vaidmens pasikeitimo, Hagia Sophia vis dar turi didžiulę vertę kaip istorinis paminklas, atspindintis tiek savo krikščionišką Bizantijos, tiek savo islamo Osmanų praeitį.

Kas yra Hagia Sophia viduje?

Hagia Sophia viduje galite pamatyti įspūdingą krikščioniško ir islamo meno bei architektūros derinį, atspindintį sudėtingą pastato istoriją. Pagrindiniai akcentai:

• Kupolas: Centrinis kupolas, vienas didžiausių pasaulyje, yra Bizantijos architektūros šedevras – jis kyla daugiau nei 55 metrus virš grindų. Jo didingumas ir aukštis sukuria lankytojams nuostabos jausmą.
• Krikščioniškos mozaikos: Nors daug mozaikų Osmanų laikotarpiu buvo uždengtos arba pašalintos, kelios Bizantijos mozaikos, vaizduojančios Jėzų Kristų, Mergelę Mariją ir įvairius šventuosius, buvo atidengtos ir atkurtos, suteikdamos žvilgsnį į pastato laikus kaip katedros.
• Islamo kaligrafija: Didelės apvalios plokštės, kuriose išraižyta arabų kaligrafija, interjere matomos ypač ryškiai. Jose įrašyti Allah, Muhammad vardai ir pirmųjų keturių islamo kalifų vardai, pridėti tuo metu, kai pastatas buvo mečetė.
• Mihrabas ir minbaras: Mihrabas (niša, rodanti Mekos kryptį) ir minbaras (pamokslininko vieta) buvo pridėti, kai Hagia Sophia buvo paversta mečete. Tai būtini komponentai musulmonų maldoms.
• Marble kolonėlės ir sienos: Hagia Sophia taip pat garsi dėl spalvoto marmuro, atvežto iš visos Bizantijos imperijos, naudojimo, prisidedančio prie bendro pastato didingumo.

Vidus atspindi unikalų architektūrinį ir kultūrinį derinį, simbolizuojantį tiek Bizantijos, tiek Osmanų menines tradicijas.

Kokiam architektūros stiliui priskiriama Hagia Sophia?

Hagia Sophia – žymus Bizantijos architektūros pavyzdys, o labiausiai žinomas jos bruožas – milžiniškas kupolas, dominuojantis visame pastate. Šiam stiliui būdinga tai, kad naudojama:

• Centriniai kupolai: Inovatyvus Hagia Sophia centrinio kupolo dizainas, kuris atrodo tarsi „plūduriuojantis“ virš navos, buvo didelis architektūrinis pasiekimas tuo metu. Jis paveikė vėlesnių Osmanų mečečių, įskaitant Mėlynąją mečetę, dizainą.
• Pendentyvai: Šios trikampės konstrukcijos leido didįjį kupolą pastatyti ant stačiakampio pagrindo – tai svarbi naujovė, apibrėžusi Bizantijos architektūrą.
• Šviesos naudojimas: Architektai meistriškai įkomponavo langus kupolo pagrinde, suteikdami iliuziją, kad kupolas yra „pakabintas iš dangaus“. Šis šviesos panaudojimas dieviškumo pojūčiui sukurti tapo Bizantijos religinių pastatų bruožu.
• Mozaikos ir marmuras: Išskirtinės mozaikos ir sodriai spalvotos marmurinės sienos atspindi Bizantijos imperijos prabangą ir simboliką, orientuojantis į religines temas ir ikonografiją.

Šis architektūros stilius labai paveikė osmanų architektus, vėliau pavertusius pastatą mečete, todėl atsirado unikalus Bizantijos ir islamo elementų derinys.

Kodėl Hagia Sophia svarbi tiek krikščionims, tiek musulmonams?

Hagia Sophia turi didelę reikšmę tiek krikščionims, tiek musulmonams dėl savo vaidmens abiejų tikėjimų religijos istorijoje. Krikščionims ji buvo didžiausia pasaulyje katedra beveik 1000 metų ir tarnavo kaip Rytų ortodoksų bažnyčios centras. Tai buvo svarbių religinių ceremonijų vieta, įskaitant Bizantijos imperatorių karūnavimą, o Jėzaus Kristaus ir Mergelės Marijos mozaikos yra gerbiami krikščionių tikėjimo simboliai.

Musulmonams, po to, kai 1453 m. buvo užkariautas Konstantinopolis, Hagia Sophia sultono Mehmedo ii buvo paversta mečete, taip simbolizuojant islamo pergalę prieš Bizantijos imperiją. Pastatas tapo pavyzdžiu būsimos Osmanų mečečių architektūrai, įkvėpusi daugiausia garsiausias Stambulo mečetes, tokias kaip Suleymaniye ir Mėlynoji mečetė. Pridėjus islamo kaligrafiją, mihrabą ir minaretus, pastatas atspindėjo naują islamo tapatybę.

Hagia Sophia simbolizuoja dviejų didžiųjų pasaulio religijų sankirtą ir yra galingas ir krikščioniškų, ir islamo kultūros paveldo simbolis. Tęstinis jos naudojimas ir išsaugojimas atspindi jos vaidmenį kaip tiltas tarp praeities ir dabarties, Rytų ir Vakarų bei dviejų didžiųjų pasaulio religinių tradicijų.