Ekskursija po Šv. Sofiją su bilietu

Istanbul E-pass įtraukia Hagia Sophia Tour su bilietu ir profesionaliu gidu, kalbančiu angliškai. Daugiau informacijos žr. "Hours & Meeting".

Stambulo Aja Sofija

Įsivaizduokite pastatą, stovintį toje pačioje vietoje 1500 metų, svarbiausią šventovę abiem religijoms. Stačiatikių krikščionybės centras ir pirmoji mečetė Stambule. Jis buvo pastatytas per vos 5 metus. Jo kupolas buvo didžiausias kupolas pasaulyje 800 metų, 55.60 aukščio ir 31.87 skersmens. Religijų vaizdai vienas šalia kito. Karūnavimo vieta Romos imperatoriams. Tai buvo sultono ir jo žmonių susitikimo vieta.Tai yra garsioji Hagia Sophia Stambule.

Kada atidaroma Hagia Sophia?

Ji atvira kiekvieną dieną nuo 09:00 iki 19:00.

Ar yra įėjimo mokestis į Hagia Sophia mečetę?

Įėjimo bilietas įtrauktas į ekskursiją su gidu.

Kur yra Hagia Sophia?

Ji yra senamiesčio širdyje ir lengvai pasiekiama viešuoju transportu.

Iš senamiesčio viešbučių; Važiuokite T1 tramvajumi iki Sultanahmet tramvajaus stotelės. Iš ten pėsčiomis nueiti užtrunka 5 minučių.

Iš Taksim viešbučių; Važiuokite funikulieriumi (F1 linija) nuo Taksim aikštės iki Kabatas. Iš ten persėskite į T1 tramvajų iki Sultanahmet tramvajaus stotelės. Nuo tramvajaus stotelės iki ten yra 2–3 minutės pėsčiomis.

Iš Sultanahmet viešbučių; tai pasiekiama pėsčiomis iš daugumos viešbučių Sultanahmet rajone.

Kiek laiko užtrunka aplankyti Hagia Sophia ir koks yra geriausias laikas?

Galite apsilankyti per 15–20 minučių savarankiškai. Ekskursijos su gidu iš lauko trunka apie 30 minučių. Šiame pastate yra daug smulkių detalių. Kadangi jis dabar veikia kaip mečetė, reikėtų atsižvelgti į maldos laikus. Ankstyvas rytas būtų puikus laikas apsilankyti ten.

Sofijos soboro istorija

Dauguma keliautojų painioja garsiąją Mėlynąją mečetę su Sofija. Įskaitant Topkapio rūmus, vieną iš labiausiai lankomų vietų Stambule, šie trys pastatai yra įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Kadangi jie stovi vienas priešais kitą, svarbiausias skirtumas tarp šių pastatų yra minaretų skaičius. Minaretas yra bokštas mečetės šone. Šio bokšto pagrindinis tikslas anksčiau buvo skelbti kvietimą į maldą prieš mikrofono sistemą. Mėlynoji mečetė turi 6 minaretus.Hagia Sophia turi 4 minaretus. Be minaretų skaičiaus, kitas skirtumas yra istorija. Mėlynoji mečetė yra osmanų statinys, tuo tarpu Hagia Sophia yra senesnė ir yra romėnų statinys, o skirtumas tarp jų yra apie 1100 metų.

Kaip Hagia Sophia gavo savo pavadinimą?

Pastatas priklausomai nuo regiono ir kalbos žinomas įvairiais pavadinimais. Turkų kalboje jis vadinamas Ayasofya, o anglų kalboje dažnai klaidingai vadinamas St. Sophia. Tai sukelia painiavą, nes daugelis mano, kad pavadinimas kilęs iš šventosios, vardu Sophia. Tačiau originalus pavadinimas, Hagia Sophia, kilęs iš senovės graikų kalbos ir reiškia "Dieviškoji Išmintis." Šis pavadinimas atspindi pastato pašventinimą Jėzui Kristui, simbolizuodamas Jo dieviškąją išmintį, o ne konkrečios šventosios pagerbimą.

Prieš tapdama žinoma kaip Hagia Sophia, šio pastato originalus pavadinimas buvo Megalo Ecclesia, kuris verčiamas "Didžioji bažnyčia" arba "Mega bažnyčia." Šis pavadinimas reiškė, kad ji buvo pagrindinė stačiatikių krikščionybės bažnyčia.Pastato viduje lankytojai vis dar gali žavėtis sudėtingomis mozaikomis, viena iš kurių vaizduoja Justinianą I, pristatantį bažnyčios modelį, ir Konstantiną Didįjį, siūlantį miesto modelį Jėzui ir Marijai — romėnų eros tradicija imperatoriams, kurie užsakė didingus statinius.

Nuo Osmanų laikų Hagia Sophia taip pat pasižymi įspūdinga kaligrafija, ypač islamo šventaisiais vardais, kurie puošė pastatą daugiau nei 150 metų. Šis krikščioniškų mozaikų ir islamiškos kaligrafijos derinys paryškina pastato perėjimą tarp dviejų didžiųjų religijų ir kultūrų.

Ar vikingas paliko savo pėdsaką Hagia Sophia?

Intriguojantis istorijos fragmentas pasireiškia kaip vikingų grafičiai, rasti Hagia Sophia. XI amžiuje vikingų kareivis, vardu Haldvan, įrėžė savo vardą į vieną iš galerijų, esančių pastato antrame aukšte. Šie senoviniai grafičiai vis dar matomi šiandien, suteikdami galimybę pažvelgti į įvairius lankytojus, kurie per šimtmečius lankė Hagia Sophia.

Kiek Hagia Sophias buvo pastatyta per istoriją?

Per istoriją buvo trys Hagia Sophias. Didysis Konstantinas įsakė pastatyti pirmąją bažnyčią IV a. po Kristaus, iš karto po to, kai jis paskelbė Istanbulą Romos imperijos sostine. Jis norėjo parodyti naujos religijos didybę, todėl pirmoji bažnyčia buvo reikšmingas statinys. Tačiau kadangi bažnyčia buvo medinė, ji buvo sunaikinta gaisro.

Kadangi pirmoji bažnyčia buvo sunaikinta, Teodosijus II įsakė pastatyti antrąją bažnyčią. Statybos prasidėjo V amžiuje, tačiau ši bažnyčia buvo sunaikinta Nika maištų metu VI amžiuje.

Galutinė statyba prasidėjo 532 metais ir buvo baigta 537 metais. Per trumpą penkerių metų statybos laikotarpį pastatas pradėjo veikti kaip bažnyčia. Kai kurie šaltiniai teigia, kad tam, kad statyba būtų užbaigta per tokį trumpą laiką, dirbo 10 000 žmonių. Architektais buvo Isidoras iš Miletos ir Antemijus iš Tralų, abu iš Turkijos vakarų.

Kaip Hagia Sophia virto iš bažnyčios į mečetę?

Po pastatymo pastatas iki Osmanų laikų buvo naudojamas kaip bažnyčia. Osmanų imperija 1453 m. užėmė Stambulą. Sultonas Mehmedas Užkariautojas įsakė, kad Hagia Sophia būtų paversta mečete. Pagal sultono įsakymą pastato viduje esančių mozaikų veidai buvo uždengti, buvo pridėti minaretai ir įrengtas naujas Mihrab (niša, nurodanti Mekos kryptį). Iki Respublikos laikų pastatas tarnavo kaip mečetė.1935 m. ši istorinė mečetė pagal parlamento įsakymą buvo paversta muziejumi.

Tapus muziejumi, mozaikų veidai vėl buvo atidengti. Šiandien lankytojai vis dar gali matyti dviejų religijų simbolius vienas šalia kito, todėl tai puiki vieta suprasti toleranciją ir bendrystę.

Kokie pokyčiai įvyko 2020 m., kai Hagia Sophia vėl buvo atidaryta kaip mečetė?

2020 m. Hagia Sophia patyrė reikšmingą pertvarkymą, kai prezidento dekretu ji oficialiai buvo perkelta iš muziejaus į veikiančią mečetę. Tai buvo trečiasis kartas jos ilgoje istorijoje, kai Hagia Sophia buvo naudojama kaip maldos vieta, grįžtant prie jos islamiškų ištakų po 85 metų tarnavimo muziejumi. Kaip ir visose Turkijos mečetėse, lankytojai dabar gali įeiti į pastatą tarp rytinių ir vakaro maldų.Sprendimas sulaukė tiek vidaus, tiek tarptautinių reakcijų, nes Hagia Sophia turi didelę kultūrinę ir religinę reikšmę tiek krikščionims, tiek musulmonams.

Koks yra aprangos kodas lankantis Sofijos sobore?

Lankantis Sofijos sobore, svarbu laikytis tradicinio aprangos kodo, taikomo visose Turkijos mečetėse. Moterys privalo uždengti plaukus ir dėvėti ilgus sijonus arba laisvas kelnes, kad būtų išlaikytas kuklumas, o vyrai turi užtikrinti, kad jų šortai būtų žemiau kelio. Be to, visi lankytojai prieš įeidami į maldos zoną turi nusiauti batus.

Kai pastatas veikė kaip muziejus, pastate nebuvo leidžiama melstis. Tačiau nuo to laiko, kai jis vėl pradėjo funkcionuoti kaip mečetė, maldos dabar gali būti laisvai atliekamos nustatytomis valandomis. Nesvarbu, ar lankotės kaip turistas, ar ateinate melstis, Hagia Sophios nauja funkcija sukūrė erdvę, kur tiek tikintieji, tiek lankytojai gali įvertinti jos gilų religinį ir istorinį reikšmingumą.

Kuo buvo Hagia Sophia prieš tapdama mečete?

Prieš Hagia Sophia tapdama mečete, ji buvo krikščionių katedra, žinoma kaip Hagia Sophia bažnyčia, kurios pavadinimas graikų kalba reiškia „Šventoji Išmintis“. Pastatą užsakė Bizantijos imperatorius Justinianas I ir jis buvo baigtas 537 m. Jis buvo didžiausia pasaulyje katedra beveik 1000 metų ir tarnavo kaip Rytų ortodoksinės krikščionybės centras, atlikdamas gyvybiškai svarbų vaidmenį religiniame ir politiniame Bizantijos imperijos gyvenime.Pastatas buvo žinomas dėl savo milžiniško kupolo ir novatoriško architektūrinio dizaino, simbolizuojančio imperijos turtą ir galią.

1453 m., kai Osmanų imperija užkariavo Konstantinopolį (dabar Stambulas), sultonas Mehmedas II pavertė katedrą mečete. Per šį perėjimą buvo pridėti islamiški elementai, tokie kaip minaretai, mihrabas (maldos niša) ir kaligrafinės plokštės, tuo tarpu kai kurios krikščioniškos mozaikos buvo uždengtos arba pašalintos. Tai pažymėjo Hagia Sophia perėjimą į ilgą laikotarpį kaip mečetė, kuris tęsėsi iki 1935 m., kai ji tapo muziejumi.

Kuo skiriasi Hagia Sophia, Aya Sophia ir Saint Sophia?

Nors vardai Hagia Sophia, Aya Sophia ir Saint Sophia dažnai vartojami kaip sinonimai, jie nurodo tą patį pastatą, bet skirtinguose lingvistiniuose kontekstuose:

• Hagia Sophia: Tai graikiškas pavadinimas, reiškiantis „Šventoji Išmintis“. Jis yra dažniausiai vartojamas terminas tarptautiniu mastu, ypač istoriniuose ir akademiniuose diskusijose.
• Aya Sophia: Tai turkiška vardo forma, priimta po Osmanų užkariavimo Konstantinopolyje.

Nepaisant šių pavadinimų variacijų, visi jie reiškia tą patį ikoninį pastatą Stambule, žinomą dėl turtingos istorijos: buvusią krikščionių katedrą, mečetę ir dabar svarbų kultūrinį simbolį.

Kas dabar yra Hagia Sophia – mečetė ar muziejus?

Nuo 2020 m. liepos Hagia Sophia vėl tapo mečete. Šis pokytis buvo paskelbtas po Turkijos teismo sprendimo, kuris panaikino jos muziejaus statusą — statusą, kurį ji turėjo nuo 1935 m., kai šalį valdė pasaulietinė vyriausybė, vadovaujama Mustafa Kemal Ataturk. Sprendimas vėl paversti ją mečete sukėlė tiek vidaus, tiek tarptautines diskusijas dėl pastato kultūrinės ir istorinės reikšmės kelioms religijoms.

Nors šiandien ji veikia kaip mečetė, Hagia Sophia išlieka atvira lankytojams visų tikėjimų, panašiai kaip ir dauguma kitų mečečių Turkijoje. Tačiau buvo padaryti kai kurie pakeitimai, pavyzdžiui, maldų metu uždengiama dalis krikščioniškos ikonografijos. Nepaisant religinių funkcijų pasikeitimo, Hagia Sophia vis dar yra itin vertingas istorinis paminklas, atspindintis tiek jos krikščionišką bizantišką, tiek islamo-osmanų praeitį.

Kas yra Hagia Sophijoje?

Hagia Sophia viduje galite pamatyti fascinuojantį krikščioniško ir islamiško meno bei architektūros derinį, atspindintį pastato sudėtingą istoriją. Pagrindinės savybės apima:

• Kupolas: Centrinis kupolas, vienas iš didžiausių pasaulyje, yra bizantinės architektūros šedevras, kylantis daugiau nei 55 metrų virš grindų.jo didybė ir aukštis sukelia lankytojų nuostabą.
• Krikščioniškos mozaikos: Nors daug mozaikų Osmanų laikotarpiu buvo uždengtos arba pašalintos, kelios Bizantijos mozaikos, vaizduojančios Jėzų Kristų, Mergelę Mariją ir įvairius šventuosius, buvo atrastos ir restauruotos, leisdamos pažvelgti į pastato laikotarpį kaip katedrą.
• islamiška kaligrafija: Interjere ypač išsiskiria dideli apskriti skydai, papuošti arabų kaligrafija.Šie užrašai apima Allah, Muhammad ir pirmųjų keturių islamo chalifų vardus; jie buvo pridėti, kai pastatas tarnavo kaip mečetė.
• Mihrabas ir minbaras: Mihrabas (niša, nurodanti Mekos kryptį) ir minbaras (pamokslų tribūna) buvo pridėti, kai Hagia Sophia buvo paversta mečete.Tai yra būtinos musulmonų maldų dalys.
• Marmurinės kolonos ir sienos: Hagia Sophia taip pat garsėja spalvoto marmuro, kilusio iš visos Bizantijos imperijos, naudojimu, prisidedančiu prie viso statinio didingumo.

Interjeras atspindi unikalų architektūrinį ir kultūrinį derinį, simbolizuojantį tiek Bizantijos, tiek Osmanų menines tradicijas.

Kokiam architektūriniam stiliui priskiriama Hagia Sophia?

Hagia Sophia yra žymus Bizantijos architektūros pavyzdys, kurio žymiausias bruožas yra milžiniška kupolė, dominuojanti pastatą. Šis stilius pasižymi:

• Centriniai kupolai: Inovatyvus Hagia Sophia centrinio kupolo dizainas, kuris tarsi plūduriuotų virš navos, buvo didelis architektūrinis pasiekimas savo laikui.tai turėjo įtakos vėlesnių Osmanų mečečių dizainui, įskaitant Mėlynąją mečetę.
• Pendentivai: Šios trikampės konstrukcijos leido pastatyti didelį kupolą ant stačiakampio pagrindo, tai buvo esminė naujovė, apibrėžusi Bizantijos architektūrą.
• Šviesos panaudojimas: Architektai sumaniai įkomponavo langus kupolo pagrinde, sukurdami iliuziją, kad kupolas tarsi pakabintas danguje.Šis šviesos panaudojimas, sukuriantis dieviškumo pojūtį, tapo Bizantijos religinių pastatų bruožu.
• Mozaikos ir marmuras: Sudėtingos mozaikos ir ryškiai spalvotos marmurinės sienos atspindi Bizantijos imperijos prabangą ir simboliką, akcentuodamos religines temas ir ikonografiją.

Šis architektūrinis stilius stipriai paveikė osmanų architektus, kurie vėliau pertvarkė jį į mečetę, dėl ko susiformavo unikalus Bizantijos ir islamiškų elementų derinys.

Kodėl Hagia Sophia yra svarbi tiek krikščionims, tiek musulmonams?

Hagia Sophia turi didelę reikšmę tiek krikščionims, tiek musulmonams dėl jos vaidmens abiejų tikėjimų religinėje istorijoje. Krikščionims ji beveik 1 000 metų buvo didžiausia pasaulyje katedra ir tarnavo kaip Rytų ortodoksų bažnyčios centras. Ten vyko svarbios religinės ceremonijos, įskaitant Bizantijos imperatorių karūnavimus, o jos mozaikos, vaizduojančios Kristų ir Švenčiausiąją Mergelę Mariją, yra laikomos gerbiamais krikščionybės simboliais.

Musulmonams, po Konstantinopolio užėmimo 1453 m., Hagia Sophia buvo paversta mečete Sultono Mehmedo II, simbolizuodama islamo pergalę prieš Bizantijos imperiją. Pastatas tapo modeliu vėlesnei osmanų mečečių architektūrai, įkvėpdamas daugelį garsiausių Stambulo mečečių, tokių kaip Suleymaniye ir Blue Mosque. Islamiškos kaligrafijos, mihrabo ir minaretų pridėjimas atspindėjo jo naują islamišką tapatybę.

Hagia Sophia simbolizuoja dviejų svarbiausių pasaulio religijų sankirtą ir yra galingas krikščioniško ir islamiško kultūrinio paveldo simbolis. Jos tolesnis naudojimas ir išsaugojimas atspindi jos vaidmenį kaip tilto tarp praeities ir dabarties, Rytų ir Vakarų bei dviejų didžiųjų pasaulio religinių tradicijų.